Tvarumo veiksniai (angl. environmental, social, and governance (ESG)) suprantami kaip aplinkos, socialiniai ir darbuotojų klausimai, taip pat pagarbos žmogaus teisėms ir kovos su korupcija bei kovos su kyšininkavimu klausimai, o tvarumo rizika – kaip su tvarumo veiksniais susijęs įvykis ar situacija, kuriai įvykus galėtų būti padarytas realus ar galimas reikšmingas neigiamas poveikis investicijų vertei. Tvarumo rizikos aktualumas ir reikšmingumas, priklausomai nuo investavimo strategijos ir turto klasės.
Valdymo įmonė yra patvirtinusi Tvarumo rizikos integravimo politiką (toliau – Politika), kurios pagrindinis tikslas – apibrėžti Valdymo įmonės požiūrį į tvarumo riziką ir neigiamą poveikį tvarumui, kuris gali kilti valdant kolektyvinio investavimo subjektus (toliau – Fondai), įskaitant priimant investicinius sprendimus. Politika nustato tvarumo rizikos integravimo tvarką, kuria vadovaujantis Valdymo įmonė vertina ne tik finansinius duomenis, tačiau taip pat stebi, analizuoja ir atsižvelgia į su tvarumu susijusius nefinansinius veiklos rodiklius, tame tarpe poveikį aplinkai ir visuomenei bei valdymo gerąją praktiką, kurie gali daryti įtaką ne tik investicinei grąžai, bet ir įmonių veiklos rezultatams ilguoju ir trumpuoju laikotarpiais.
Tvarumo rizikų integravimas į investicinių sprendimų priėmimo ir vykdymo procesą apima kelis metodus, kurie, priklausomai nuo Fondo ir turto klasės, gali skirtis ir būti taikomi kartu arba atskirai. Investicijų vertinimo metu taikomi metodai apima išimčių sąrašą, tvarumo rodiklių integravimą į galimų investicijų analizės ir investicijų valdymo procesus bei aktyvų nuosavybės valdymą ir įsitraukimą.
Investicijų vertei neigiamą poveikį gali turėti šios su tvarumu susijusios rizikos:
- klimato kaita ir stichinės nelaimės (pvz., kylantis jūros lygis, ekstremalūs oro reiškiniai, potvyniai, karščio bangos), kurios gali padidinti draudimo išlaidas ar sumažinti turto vertę;
- energijos ir išteklių neefektyvumas (pvz., didelis CO₂ išmetimas ar vandens švaistymas), galintis lemti augančias veiklos sąnaudas ir mažėjančią investicijų grąžą;
- aplinkos užterštumas ir tarša (pvz., netinkamas atliekų tvarkymas, dirvožemio ar vandens tarša), keliantys reputacijos ir teisinę riziką;
- perėjimo prie mažai anglies dioksido į aplinką išskiriančios ekonomikos rizika, kylanti dėl reguliavimo, technologijų ar rinkos pokyčių;
- socialinės rizikos, susijusios su darbo santykių pažeidimais, žmogaus teisių ignoravimu ar neetišku elgesiu;
- valdymo rizikos, susijusios su neefektyvia įmonių valdysena, vidaus kontrolės trūkumais ar teisės aktų nesilaikymu.
Kiekvieno Fondo atžvilgiu šios rizikos pasireiškia skirtingai – jų reikšmingumas, tikimybė bei įtaka investicijų grąžai priklauso nuo Fondo investavimo strategijos, turto klasės, sektoriaus ir geografinės vietovės. Tvarumo rizikų vertinimo rezultatai bei jos aktualumas yra atskleidžiami konkretaus Fondo prospekte.
